Kuri džiovyklė geresnė: ventiliuojama ar kondensacinė?

Turėti namuose modernią skalbimo mašiną nebėra prabanga: nešvarūs drabužiai, batai ir kepurės išvalomos vos per valandą ar pusantros. Kitas žingsnis – džiovinimas. Buitinės technikos gamintojai išsprendė ir šią problemą: nebereikia skalbinių virvių balkone ar didelių džiovyklių; tereikia įsigyti dar vieną „namų pagalbininką“. Tačiau vis tiek reikia apsvarstyti: kokią džiovyklę rinktis: ventiliuojamą ar kondensacinę, su šilumos siurbliu ar be jo, kuo jos skiriasi ir kuri geresnė?

Įprastinė ventiliacija ar moderni kondensacija?

Europos ir Amerikos žmonėms džiovyklės yra įprastas buitinis prietaisas. Jos atsirado 1940-aisiais ir daugelį metų praktiškai nepakito. Vieninteliai pokyčiai buvo modernaus dizaino atsiradimas ir mechaninių valdiklių pakeitimas elektroniniais. Nors šie prietaisai posovietinėse šalyse pasirodė 2000-aisiais, jų vis dar nėra kiekvienuose namuose.

Yra kelios priežastys:

• maži butai, kuriuose sunku sudėti daug įrangos;
• poreikis mokėti už elektrą: saulė ir vėjas nemokamai išdžiovina drabužius;
• nepasitikėjimas tokiais buitiniais prietaisais.

Jei labai norite nusipirkti džiovyklę, apsvarstykite galimus modelius ir nuspręskite, kuris yra geriausias. Džiovyklės skirstomos į ventiliuojamas arba kondensacines, ir kiekviena turi savo privalumų.

Vėdinimas. Reikalingas prijungimas prie namo vėdinimo sistemos: prietaiso vamzdis išvedamas arba tiesiai į lauką, arba per atitinkamą angą vonios kambaryje. Įrengimas reikalauja papildomų montavimo darbų, dažnai gana sudėtingų ir brangių, o prijungus prietaisą perkelti į kitą vietą praktiškai neįmanoma.

Šalių, kuriose oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, gyventojai taip pat neturėtų rinktis šio modelio, nes naudoti tokį džiovintuvą esant minusinei temperatūrai yra draudžiama.

Priežastis paprasta: išleidžiamas kondensatas užšals ant išleidimo vamzdžio, o tai sukels įrenginio gedimą.

Kondensatorius. Patogesnis džiovyklės modelis, kuriam nereikia sudėtingų komponentų. Drėgmė iš šlapių daiktų praeina per šilumokaitį, kuris ją paverčia atgal į skystį. Šis skystis surenkamas į rezervuarą, iš kurio jis pašalinamas ciklo pabaigoje. Tai atliekama rankiniu būdu arba automatiškai, jei šiuolaikinis modelis turi specialų įtaisą, kuris vandenį išleidžia tiesiai į kanalizacijos vamzdį.

Šilumos siurblys. Modernesnis ir patogesnis kondensacinis modelis. Jame yra specialus kompresorius, skirtas aušinti iš būgno sklindantį drėgną orą. Taip pasiekiami trys tikslai:

• kondensatas paverčiamas skysčiu;
• iš įeinančio drėgno oro pašalinama per didelė šiluma;
• nauja oro partija kaitinama, kad toliau patektų į būgną.

Džiovyklių su šilumos siurbliais trūkumas yra jų kaina, kuri yra gerokai didesnė nei kondensacinių ir ventiliuojamų modelių. Tačiau jos yra efektyvesnės energijos vartojimo požiūriu ir būtinos, jei neturite balkono. Šiuolaikines džiovykles galima lengvai įrengti ant skalbimo mašinos, taip sutaupant vietos mažuose butuose.

Kondensacinės džiovyklės yra idealus pasirinkimas šeimoms, gyvenančioms vidurinėje zonoje ir norinčioms naudoti savo įrangą ištisus metus. Šiuolaikiniai modeliai per valandą gali išdžiovinti iki 8 kilogramų skalbinių, o papildomų parinkčių prieinamumas žymiai palengvins vėlesnę drabužių priežiūrą.

Į ką atkreipti dėmesį perkant džiovyklę?

Pirmas ir svarbiausias dalykas, į kurį reikia atsižvelgti perkant džiovyklę, yra jos eksploatavimo išlaidos arba energijos suvartojimas. Tai rodo energijos vartojimo efektyvumo klasė, nurodyta gaminio techniniame duomenų lape. Dauguma šiuolaikinių buitinių prietaisų yra gana energiją taupantys ir turi A energijos vartojimo efektyvumo įvertinimą, tačiau kai kurios džiovyklės vis dar parduodamos C klasės. Geriausia jų vengti, nes jų energijos suvartojimas ir vėlesnės sąskaitos bus pernelyg didelės: džiovyklė sunaudoja 3–4 kartus daugiau energijos nei skalbimo mašina.

Prie A energijos vartojimo efektyvumo klasės prietaisų raidės yra „+“ ženklas. Kuo daugiau prietaisų turi „pliusų“, tuo mažiau elektros energijos jis sunaudoja veikimo metu. Vidutiniškai skaičiai yra tokie:

• A+++ – 150–200 kW/metus;
• A++ – 160–230 kW/metus;
• A+ – 180–250 kW/metus;
• A – nuo ​​200 iki 290 kW/metus;
• B – nuo ​​450 iki 650 kW/metus;
• C – daugiau nei 650 kW/metus.

Energijos vartojimo efektyvumo klasė turi įtakos buitinių prietaisų kainai, bet tik nežymiai: išsirinkti ekonomišką asistentą lengva net ir vidutinės kainos kategorijoje. Kitas svarbus parametras yra programos. Jos leidžia keisti džiovinimo laiką, pasirinkti audinio tipą ir reguliuoti įvairius nustatymus. Gamintojai taip pat aprūpina savo modelius papildomomis parinktimis, tokiomis kaip „Garų lyginimas“, „Vėdinimas“ ir kt.

Kitas pasirinkimo kriterijus yra pakrovimo tipas. Kaip ir skalbimo mašinos, ji gali būti su priekiniu arba viršutiniu pakrovimu. Tai neturi įtakos džiovinimo efektyvumui, tačiau turi įtakos įrenginio išdėstymui. Priekinį pakrovimą galima pastatyti ant skalbimo mašinos, o viršutinį pakrovimą reikia pastatyti ant žemo paviršiaus.

Mažiems butams taip pat svarbūs bus gaminio matmenys. Vidutiniai džiovinimo kameros dydžiai:

• plotis nuo 55 iki 70 cm;
• gylis nuo 55 iki 65 cm;
• vidutinis ūgis 85 cm.

Be to, svarbus ir būgno tūris: 100 litrų talpos buitinis prietaisas vienu metu gali išdžiovinti 5–6 kilogramus daiktų.

Džiovyklės yra gana triukšmingos; net ir labiausiai gerbiamiems gamintojams nepavyko sumažinti triukšmo lygio žemiau 65–70 dB. Palyginti su kitais buitiniais prietaisais, džiovyklė skleidžia panašų triukšmą kaip dulkių siurblys. Į tai reikėtų atsižvelgti jas montuojant: nerekomenduojama jų statyti šalia miegamojo, vaiko kambario ar darbo kambario.

   

Skaitytojų komentarai